Fimmtudagurinn 28. maķ 2020

EFTA-dómstóllinn um Icesave: Ķsland sżknaš af öllum kröfum


28. janśar 2013 klukkan 11:11

Enn sannašist mįnudaginn 28. janśar aš allar hrakspįr um Icesave-örlög Ķslendinga reyndust śt ķ blįinn. EFTA-dómstóllinn hafnaši öllum kröfum Eftirlitsstofnunar EFTA (ESA) į hendur ķslenska rķkinu. Ķsland er ekki tališ hafa brotiš EES-tilskipunina um innstęšutryggingar og ekki heldur jafnręšisreglu EES-samningsins meš žvķ aš mismuna innstęšueigendum.

Ef fyrsti Icsave-samningurinn frį jśnķ 2009 hefši veriš samžykktur hefši žaš leitt til žess aš ķslenska rķkiš hefši til žessa greitt 153 milljarša króna ķ vexti vegna hans. Hefši nišurstašan frį 2010 sem kennd er viš Lee Bucheit, formann samninganefndar, veriš samžykkt hefši ķslenska rķkiš greitt 46 milljarša króna ķ vexti vegna hennar. Nś er ljóst aš žrotabś Landbankans stendur undir 1.318 milljarša Icesave-skuldinni og vöxtum verši žeirra krafist. Žetta sagši Eirķkur Svavarsson lögfręšingur į Bylgjunni aš morgni mįnudags 28. janśar.

Fyrirsögn į fréttatilkynningu EFTA-dómstólsins um nišurstöšu hans ķ mįlinu er:

-ĶSLAND SŻKNAŠ AF ÖLLUM KRÖFUM

EFTIRLITSSTOFNUNAR EFTA Ķ MĮLI E-16/11 (ICESAVE)-

Ķ fréttatilkynningunni segir:

Ķslenska bankakerfiš hrundi žegar allsherjarkreppa geisaši į fjįrmįlamörkušum įriš 2008. Innstęšueigendur ķ śtibśum Landsbanka Ķslands hf. („Landsbankinn“) ķ Hollandi og Bretlandi misstu ķ kjölfariš ašgang aš innstęšum sķnum haustiš 2008, žar į mešal sparifjįrreikningum sem stofnaš var til rafręnt og gengu undir nafninu Icesave. Samkvęmt ķslenskum lagareglum sem tilskipun 94/19/EB um innlįnatryggingakerfi (hér į eftir „tilskipunin“) var innleidd meš varš viš žessar ašstęšur virk skylda Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta til aš tryggja endurgreišslu į lįgmarkstryggingu til hvers og eins innstęšueiganda innan įkvešins frests. Engin slķk endurgreišsla įtti sér hins vegar staš til žeirra sem įttu innstęšu į Icesave-reikningum ķ śtibśum Landsbankans ķ Bretlandi og Hollandi. Bresk og hollensk yfirvöld gripu til žeirra rįša aš endurgreiša almennum eigendum innstęšna į Icesave-reikningum Landsbankans ķ žarlendum śtibśum śr eigin tryggingasjóšum. Innlendar innstęšur Landsbankans höfšu žį veriš fluttar ķ „Nżja Landsbankann“ sem ķslenska rķki kom į fót.

Eftirlitsstofnun EFTA („ESA“) įkvaš ķ ljósi žessara atvika aš höfša mįl fyrir EFTA-dómstólnum. Meš mįlshöfšuninni leitaši ESA eftir višurkenningu dómstólsins į žvķ aš Ķsland hefši brugšist skyldum sķnum samkvęmt tilskipuninni og žį sérstaklega samkvęmt 3., 4., 7. og 10. gr. hennar („fyrsta mįlsįstęša“) og/eša fjóršu grein EES-samningsins („önnur og žrišja mįlsįstęša“), sem fjallar um bann viš mismunun eftir žjóšerni, žar sem Ķsland hefši ekki tryggt endurgreišslu į lįgmarksupphęš til innstęšueigenda į Icesave-reikningum ķ Hollandi og Bretlandi innan tilskilins frests. Framkvęmdastjórn Evrópusambandsins geršist mešalgönguašili aš mįlinu žar sem hśn lżsti yfir stušningi viš kröfur ESA.

EES-rķkin Liechtenstein, Holland, Noregur og Bretland lögšu fram skriflegar athugasemdir ķ mįlinu. Athugasemdir žessara rķkja einskoršušust allar viš fyrstu mįlsįstęšu ESA.

Meš dómi sķnum ķ dag sżknaši EFTA-dómstóllinn ķslenska rķkiš af kröfum ESA.

Varšandi fyrstu mįlsįstęšuna tók dómstóllinn fram aš skyldur EES-rķkis réšust af efnislegum įkvęšum žeirrar tilskipunar sem viš ętti. Enn fremur benti dómstóllinn į aš ķ kjölfar hinnar alžjóšlegu fjįrmįlakreppu hefši regluverk fjįrmįlakerfisins sętt endurskošun og tekiš nokkrum breytingum ķ žvķ skyni aš tryggja fjįrmįlalegan stöšugleika. Dómstóllinn benti hins vegar į aš śrlausn žessa tiltekna mįls yrši aš byggjast į žeim reglum tilskipunarinnar sem giltu žegar atvik mįlsins įttu sér staš, sem hafi veriš įšur en umręddar breytingar voru geršar į regluverki fjįrmįlakerfisins, en meš žeim hefši vernd innstęšueigenda veriš aukin.

Dómstóllinn taldi aš tilskipunin gerši ekki rįš fyrir aš EES-rķki vęri skuldbundiš til aš tryggja žį nišurstöšu sem ESA hélt fram um greišslur til innstęšueigenda į Icesave-reikningum Landsbankans ķ Hollandi og Bretlandi žegar jafnmiklir erfišleikar geysušu ķ fjįrmįlakerfinu og raunin hefši veriš į Ķslandi. Žannig léti tilskipunin žvķ aš mestu leyti ósvaraš hvernig bregšast ętti viš žegar tryggingarsjóšur gęti ekki stašiš undir greišslum. Dómstóllinn benti ķ žvķ sambandi į aš eina įkvęši tilskipunarinnar sem tęki til žess žegar tryggingarsjóšur innti ekki greišslu af hendi vęri aš finna ķ 6. mgr. 7. gr. hennar, en žar vęri kvešiš į um aš innstęšueigendur gętu höfšaš mįl gegn žvķ innlįnatryggingarkerfi sem ķ hlut ętti. Hins vegar kęmi ekkert fram ķ tilskipuninni um aš slķk réttarśrręši vęru tiltęk gegn rķkinu sjįlfu eša aš rķkiš sjįlft bęri slķkar skyldur. Žį taldi dómstóllinn aš fyrsta mįlsįstęša ESA hefši hvorki stoš ķ dómaframkvęmd né öšrum reglum sem teknar hefšu veriš inn ķ EES-samninginn.

Dómstóllinn tók žó fram aš žessi nišurstaša žżddi ekki aš innstęšueigendur nytu engrar verndar viš žessar ašstęšur žar sem żmsar ašrar reglur kynnu aš vernda hagsmuni žeirra. Žannig nytu innstęšueigendur žeirrar verndar sem fólgin vęri ķ öšrum reglum EES-réttar um fjįrmįlamarkašinn, auk žeirrar verndar sem leiddi af ašgeršum eftirlitsašila, sešlabanka eša rķkisstjórna. Spurningin sem uppi vęri ķ žessu mįli lyti hins vegar gagngert aš žvķ hvort EES-rķki bęru įbyrgš samkvęmt tilskipuninni um innlįnatryggingakerfi viš ašstęšur af žvķ tagi sem uppi voru į Ķslandi.

Um seinni mįlsįstęšuna komst dómstóllinn aš žeirri nišurstöšu aš meginregla EES-samningsins um bann viš mismunun gerši žį kröfu aš tryggingakerfi mismunaši ekki innstęšueigendum, žar meš tališ um žaš hvernig fjįrmunir tryggingarsjóšs vęru nżttir. Žess hįttar mismunun vęri óheimil samkvęmt tilskipuninni. Hins vegar hefšu innlendar innstęšur veriš fluttar śr gamla Landsbankanum yfir ķ žann nżja įšur en Fjįrmįlaeftirlitiš gaf śt žį yfirlżsingu sem gerši reglur tilskipunarinnar virkar. Af žvķ leiddi aš reglur tilskipunarinnar um vernd innstęšueigenda hefšu aldrei tekiš til innstęšueigenda ķ ķslenskum śtibśum Landsbankans. Samkvęmt žvķ hefši flutningur innlendra innstęšna – óhįš žvķ hvort sį flutningur hefši almennt séš fališ ķ sér mismunun – ekki falliš undir žį reglu um bann viš mismunun sem fram kęmi ķ tilskipuninni sjįlfri, auk žess sem flutningurinn gęti ekki talist brot į reglum tilskipunarinnar eins og žęr yršu skżršar meš hlišsjón af 4. gr EES-samningsins.

Af žeim sökum yrši aš hafna annarri mįlsįstęšu ESA.

Aš žvķ er snerti žrišju mįlsįstęšuna, tók dómstóllinn fram aš samkvęmt višurkenndri dómaframkvęmd leiddi žaš af meginreglunni um bann viš mismunun ķ 4. gr. EES-samningsins aš sambęrileg mįl fengju sambęrilega śrlausn og žį jafnframt aš greint vęri į milli mįla sem vęru ólķk. Dómstóllinn taldi enn fremur aš ESA hefši takmarkaš umfang žessarar mįlsįstęšu meš skżrum hętti. Žannig hefši ESA tališ aš brot ķslenska rķkisins fęlist ķ žvķ aš ekki hefši veriš tryggt aš eigendur innstęšna į Icesave-reikningum ķ Hollandi og Bretlandi fengju žį lįgmarkstryggingu greidda sem kvešiš vęri į um ķ tilskipuninni og žį innan žeirra tķmamarka sem žar vęri kvešiš į um, meš sama hętti og žaš hefši gert meš eigendur innstęšna į innlendum reikningum. Žį hefši ESA

einnig sérstaklega tiltekiš aš greišslur til innlendra og erlendra innstęšueigenda umfram

lįgmarkstrygginguna vęru ekki til umfjöllunar ķ mįlshöfšun stofnunarinnar.

Ķ ljósi žess hvernig ESA hefši sjįlf takmarkaš mįlshöfšun sķna, benti dómstóllinn į aš śrlausn žessarar mįlsįstęšu myndi rįšast af žvķ hvort Ķsland hefši boriš sérstaka skyldu til aš tryggja aš eigendur innstęšna į Icesave-reikningum ķ Hollandi og Bretlandi fengju greišslur. Žar sem dómstóllinn hefši aftur į móti žegar komist aš žeirri nišurstöšu aš tilskipunin, jafnvel žótt hśn vęri skżrš meš hlišsjón af 4. gr. EES-samningsins, legši enga skyldu į ķslenska rķkiš aš tryggja greišslur til eigenda innstęšna į Icesave-reikningum ķ Hollandi og Bretlandi, žį vęri einungis hęgt aš fallast į žessa mįlsįstęšu ESA ef slķka skyldu mętti leiša af 4. gr. EES-samningsins einni og sér. Dómstóllinn taldi hins vegar aš slķk krafa vęri ekki fólgin ķ meginreglu 4. gr. EES-samningsins um bann viš mismunun. Ekki vęri unnt aš leiša sérstaka skyldu ķslenska rķkisins af žessari meginreglu til aš grķpa til ašgerša sem myndu ekki einu sinni tryggja jafnręši meš innlendum eigendum innstęšna ķ Landsbankanum og eigendum innstęšna ķ śtibśum bankans ķ öšrum EES-rķkjum. Af žeim sökum yrši aš hafna žrišju mįlsįstęšu ESA og žar meš öllum mįlatilbśnaši stofnunarinnar.

 
Senda į Facebook  Senda į Twitter  Vista sem pdf  Prenta

 
Pistill

Umsóknarferli ķ andaslitrum - straumhvörf hafa oršiš ķ afstöšu til ESB-višręšna - réttur žjóšar­innar tryggšur

Žįttaskil uršu ķ samskiptum rķkis­stjórnar Ķslands og ESB fimmtudaginn 12. mars žegar Gunnar Bragi Sveinsson utanrķkis­rįšherra aftenti formanni rįšherrarįšs ESB og višręšu­stjóra stękkunarmįla ķ framkvęmda­stjórn ESB bréf. Textinn sem gildir gagnvart ESB er į ensku. Žar segir: „The Government of...

 
Mest lesiš
Fleiri fréttir

Kolbeinn Įrnason: Óžarfi aš ręša frekar viš ESB vegna afstöšu Brusselmanna ķ sjįvar­śtvegsmįlum - tvęr Evrópu­skżrslur styšja sjónarmiš LĶŚ

Kolbeinn Įrnason, framkvęmda­stjóri Lands­sambands ķslenskra śtvegs­manna (LĶŚ) segir aš ķ tveimur nżlegum Evrópu­skżrslum, frį Hagfręši­stofnun HĶ og Alžjóša­mįla­stofnun HĶ, komi fram rök sem styšji žį afstöšu LĶŚ aš Ķsland eigi aš standa utan ESB. Žį segir hann óžarfa aš ganga lengra ķ višręšum viš ES...

Noršurslóšir: Risastórir öskuhaugar fastir ķ ķs?

Rannsóknir benda til aš hlżnun jaršar og sś brįšnun hafķss, sem af henni leišir geti losaš um 1 trilljón śrgangshluta śr plasti, sem hafi veriš hent ķ sjó og sitji nś fastir ķ ķsbreišum į Noršurslóšum. Žetta segja rannsakendur aš geti gerzt į einum įratug. Mešal žess sem rannsóknir hafa leitt ķ ljós er aš slķkir öskuhaugar séu aš myndast į Barentshafi.

Žżzkaland: Merkel segir ESB ekki bandalag um félagslega žjónustu

Angela Merkel liggur nś undir haršri gagnrżni fyrir ummęli, sem hśn lét falla, nś nokkrum dögum fyrir kosningar til Evrópu­žingsins žess efnis aš Evrópu­sambandiš vęri ekki „socialunion“ eša bandalag um félagslega žjónustu.

Holland: Śtgönguspįr benda til aš Frelsis­flokkur Wilders tapi fylgi

Śtgönguspįr, sem birtar voru ķ Hollandi ķ gęrkvöldi benda til aš Frelsis­flokkur Geert Wilders muni tapa fylgi ķ kosningunum til Evrópu­žingsins sem hófust ķ gęrmorgun og aš žingmönnumhans į Evrópu­žinginu fękki um tvo en žeir hafa veriš fimm. Žetta gengur žvert į spįr um uppgang flokka lengst til hęgri ķ žeim kosningum.

 
 
    Um Evrópuvaktina     RSS